- šunininkas
- 2 šuniniñkas (-inỹkas Gs, Mrc; M), -ė smob. (2) DŽ, NdŽ, KŽ, šùnininkas (1) [K], Rtr, Rt 1. B732, N, [K], M, L, Rtr, DŽ, OGLII287, NdŽ, KŽ šunų (ppr. medžioklinių) augintojas, prižiūrėtojas, dresiruotojas: Kas šunis lakina, valdo, su jaisiais medžio[ja], tas šuniniñkas J. Vyriausias (medžioklės) šuniniñkas BŽ231. Tie, kurie didžiuojuo kunegaikščiuo šunis augino ir medžioklėn pratino, vadinos šuninykais S.Dauk. Šuninỹkas prižiūrėdavo šunis dvare Pl. ║ LL22 medžiotojas, kuris raitas su šunimis vejasi žvėrį. 2. Ser, NdŽ, Ėr šunų mėgėjas, žinovas: Ma[no] vaikelis bus šuninỹkas, ba kap išvysta šunį, tai nat anas verda Rod. | Jis paspaudė žingsnį ir galvojo, ką tai šunininkei (moteriai su šuniuku) paleisti į susivėlusį kuodą rš. 3. DŽ, NdŽ kas erzina, vaiko šunis. 4. Ser, NdŽ, DŽ1 šungaudys. 5. Mrc toks keiksmažodis. 6. kas pjauna, puola šunis (apie vilką): Būdavo ne tik šuninỹkų, ir arklinykų [vilkų] Jnšk.
Dictionary of the Lithuanian Language.